Psoriazės ypatumai

Vyrai psoriaze serga šiek tiek dažniau negu moterys. Šios ligos eiga yra lėtinė, banguojanti, todėl gydant dažniausiai siekiama ne pasveikimo, o remisijos, kai ligos simptomai yra nežymūs. Šis susirgimas neturi įtakos bendrai savijautai, tačiau sukelia nemažai psichologinių problemų, nes paveikia žmogaus išvaizdą.

Priežastys.

Ne visos psoriazės atsiradimo priežastys ir mechanizmai yra aiškūs. Viršutinis odos sluoksnis – epidermis – pagrinde sudarytas iš keratinocitų, ląstelių, kurios gamina baltymą keratiną, tokį svarbu apsauginei odos funkcijai. Patys keratinocitai „gimsta“ giliai epidermyje ir po truputį kildami į paviršių įgauną naujų savybių. Galutinė jų brendimo fazė – raginis sluoksnis pačiame odos paviršiuje, jis pastoviai nusilupa, užleidžiama vieta kitiems keratinocitams, taip oda atsinaujina. Normoje šitoks keratinocito kelias užtrunka apie mėnesį, tačiau sergant psoriaze šis kelias yra daug greitesnis – maždaug 4 dienos, oda nespėja atsikratyti tokio ląstelių pertekliaus, formuojasi žvynai. Toliau į tokį ląstelių perteklių reaguoja imuninė sistema, procesas vyksta ir gilesniuose odos sluoksniuose, oda parausta, patinsta, vyksta uždegimas.
Kodėl visgi įvyksta keratinocitų gamybos aktyvacija tiksliai atsakyti kol kas niekas negali. Didelę įtaka šiam procesui, manoma, turi paveldimumas. Išprovokuoti psoriazės atsiradimą gali sekantys faktoriai: psichologinės traumos ir lėtinės stresinės būklės; infekcinės ligos; odos traumos; kai kurie medikamentai; alergija; intoksikacija alkoholiu; klimato pokyčiai.

Simptomai.

Pagrindiniai psoriazės požymiai yra charakteringi bėrimai su žvyneliais; tempimo jausmas pažeistoje odos vietoje. Psoriazinis bėrimas gali atsirasti įvairiose kūno vietose, tačiau dažniausiai tai yra alkūnės ir keliai, juosmuo, plaukuotoji odos dalis, odos linkiai (alkūnių, kelių, pažastys, kirkšnys), plaštakos, padai.

Gydymas.

Tinkamą gydymą parenka gydytojas dermatologas. Pirmiausiai siūloma vengti streso, susidėlioti dienos, darbo ir poilsio režimą, atsisakyti rūkymo ir alkoholio, vengti alergizuojančių maisto produktų. Vietiniam odos gydymui naudojami tepalai ir kremai. Ūmioje ligos fazėje dažniausiai naudojami uždegimą mažinančios priemonės su hormonais, jie veikia greitai ir efektyviai, tačiau dažnai tepant oda toje vietoje tampa plonesnė, jautresnė tiek išoriniam poveikiui, tiek bakterinėms infekcijoms, taip pat vystosi pripratimas. Taip pat efektyvus yra keratolitikai, kurie mažina uždegimą ir skatina raginio sluoksnio atsisluoksniavimą. Svarbūs įvairūs drėkinamieji tepalai ir kremai. Fitopreparatai (alavijo, ugniažolių, šalavijų ir kitų žolelių pagrindu pagaminti tepalai ir kremai) taip pat turi priešuždegiminį poveikį, skatiną gijimą, slopina odos infekcijų atsiradimą, todėl gali efektyviai papildyti pagrindinį gydymą. Tepalai yra tankesnės tekstūros, todėl ilgesnį laiką veikia odos paviršių, gali būti dedami po tvarsčiu. Kremas tuo tarpu yra lengvesnės tekstūros, greitai įsigeria, palieka odą atvirą, nepasilieka ant rūbų, labiau tinkamas veido, rankų odai. Sunkesnės ligos formos gali būti gydomi retinoidais, imunosupresantais, steroidais, vitamino D3 preparatais. Taip pat kaip pagalbinė priemonė gali būti taikoma fizioterapija: UV spindulių terapija, ultragarsinė terapija.